Kai ekranas numiršta – kas vyksta su mūsų televizoriais
Prisimenu, kaip prieš keletą metų sekmadienio vakarą ruošiausi žiūrėti svarbias futbolo rungtynes. Paspaudžiau nuotolinio valdymo pultą, o televizorius… nieko. Nei garso, nei vaizdo, tik mirga raudona lemputė. Tokia situacija daugeliui pažįstama – televizorius, kuris dar vakar veikė puikiai, staiga atsisakė bendradarbiauti.
Šiuolaikiniai televizoriai yra sudėtingi elektroniniai įrenginiai, kuriuose telpa šimtai komponentų. Nors jie tampa vis patikimesni, gedimų vis tiek nepavyksta išvengti. Gera žinia ta, kad nemažą dalį problemų galima išspręsti patiems, nesišaukiant meistro ir nemokant už remontą šimtų eurų. Pažvelkime į dažniausias televizorių problemas ir tai, ką su jomis galima padaryti.
Maitinimo problemos – kai televizorius nenori pabusti
Viena dažniausių situacijų – televizorius tiesiog neįsijungia. Spaudai mygtuką, o jis lyg ir nesureaguoja arba tik mirksi lemputė. Pirmas dalykas, kurį daro daugelis žmonių tokioje situacijoje – panikoj skambina į remonto centrą. Bet palaukite, nes problema gali būti daug paprastesnė, nei atrodo.
Pirmiausia patikrinkite maitinimo laidą. Skamba banaliai, bet dažnai problema slypi būtent čia. Laidas galėjo atsilaisvinti iš lizdo arba iš paties televizoriaus. Kartais vaikai ar augintiniai gali jį ištraukti, o mes to net nepastebime. Pabandykite laidą ištraukti ir vėl tvirtai įkišti į abi puses.
Jei laidas tvirtai įkištas, bet televizorius vis tiek nereaguoja, išbandykite kitą elektros lizdą. Ne kartą teko susidurti su situacija, kai problema buvo ne televizoriuje, o pačiame lizde – išdegė saugiklis arba sutriko automatinis jungiklis. Galite patikrinti, ar lizdas veikia, įjungdami į jį kitą prietaisą, pavyzdžiui, telefonų įkroviklį ar lemputę.
Dar viena dažna priežastis – įtampos šuoliai elektros tinkle. Jei jūsų rajone dažnai būna elektros svyravimų, televizoriaus vidinis maitinimo blokas galėjo tiesiog „apsiginti” ir išsijungti. Tokiu atveju padeda visiškas atjungimas nuo elektros tinklo maždaug 15-20 minučių. Ištraukite laidą iš lizdo, palaukite, o tada vėl įjunkite. Kartais tai veikia kaip magiška priemonė.
Jei televizorius turi išorinį maitinimo adapterį (dažniausiai mažesni modeliai), problema gali būti būtent jame. Šie adapteriai linkę perkaisti ir gesti. Palieskite adapterį – jei jis neįprastai karštas arba, priešingai, visiškai šaltas, nors turėtų būti šiltas, greičiausiai jis sugedęs. Naują adapterį įsigyti paprastai kainuoja 20-50 eurų ir tai daug pigiau nei naujas televizorius.
Vaizdo problemos – kai ekranas rodo keistus dalykus
Vaizdo problemos būna įvairiausios. Kartais ekranas visiškai juodas, nors girdisi garsas. Kartais vaizdas mirgėja, atsiranda horizontalios ar vertikalios linijos. O kartais ekrane matosi keistos spalvos ar dėmės. Kiekviena iš šių problemų gali turėti skirtingas priežastis.
Jei ekranas juodas, bet girdite garsą, pirmiausia pabandykite pakeisti ryškumo nustatymus. Taip, skamba kvailai, bet kartais vaikai ar kiti namų nariai netyčia paspaudžia nuotolinio valdymo pulto mygtukus ir sumažina ryškumą iki nulio. Pabandykite spausti ryškumo didinimo mygtuką kelis kartus.
Kita galimybė – sugedusi apšvietimo sistema. LED televizoriuose už ekrano yra šviestukai, kurie apšviečia vaizdą. Jei jie neveikia, ekranas bus tamsus arba visiškai juodas. Čia yra paprastas testas: tamsoje, kai televizorius įjungtas, pašvieskite žibintuvėliu į ekraną iš arti. Jei matote blausų vaizdą, reiškia problema tikrai apšvietimo sistemoje. Deja, tokį gedimą pataisyti patys vargu ar pavyks – reikės meistro.
Horizontalios linijos ekrane dažnai reiškia problemą su vaizdo plokšte arba pačiu ekranu. Jei linijos atsiranda perkaitusiam televizoriui, pabandykite jį išjungti kelioms valandoms ir leisti atvėsti. Kartais tai padeda. Bet jei linijos pastovios, greičiausiai reikės keisti vaizdo plokštę arba netgi patį ekraną, o tai jau brangu.
Spalvų problemos – pavyzdžiui, kai viskas atrodo per daug mėlyna, rausva ar žalsva – dažniausiai sprendžiamos per nustatymus. Eikite į televizoriaus nustatymus ir ieškokite spalvų kalibravimo arba gamyklinių nustatymų atkūrimo funkcijos. Grąžinimas į gamyklinius nustatymus išsprendžia nemažai problemų, nors ir teks iš naujo suvesti visus kanalus ir nustatymus.
Garso keblumų spektras
Garsas – tai antra pagal svarbą televizoriaus funkcija po vaizdo. Ir čia problemų irgi pasitaiko įvairių. Kartais garso visai nėra, kartais jis trūkinėja, o kartais girdi keistus traškėjimus ar ūžesį.
Jei garso visai nėra, pirmiausia patikrinkite, ar televizorius nėra nutildytas. Vėlgi, skamba elementaru, bet tai viena dažniausių priežasčių. Pažiūrėkite ekrane, ar nėra nutildymo simbolio. Taip pat patikrinkite garso nustatymus – galbūt garsumas nustatytas į nulį.
Kitas dalykas – garso išvesties nustatymai. Šiuolaikiniuose televizoriuose garsą galima nukreipti į įvairius šaltinius: vidinius garsiakalbius, išorinę garso sistemą, ausines per Bluetooth. Jei netyčia pakeistas šis nustatymas, garsas gali „išeiti” ne ten, kur tikitės. Eikite į garso nustatymus ir įsitikinkite, kad pasirinkta teisinga garso išvestis.
Jei garsas trūkinėja arba girdisi tik iš vieno garsiakalbio, problema gali būti programinė. Pabandykite atnaujinti televizoriaus programinę įrangą. Daugelis šiuolaikinių televizorių tai daro automatiškai, bet kartais reikia rankiniu būdu patikrinti, ar yra naujinimų. Eikite į nustatymus, raskite „Programinės įrangos atnaujinimas” ar panašią parinktį.
Traškėjimas ar ūžesys dažnai atsiranda dėl blogų laidų arba trukdžių. Jei naudojate išorinę garso sistemą, patikrinkite visus laidus – ar jie tvirtai įkišti, ar nėra pažeisti. Kartais padeda tiesiog ištraukti ir vėl įkišti garso laidus. Taip pat pabandykite atjungti kitus netoliese esančius elektros prietaisus – kartais jie sukelia elektromagnetinius trukdžius.
HDMI ir prijungimo galvos skausmai
HDMI jungtys šiandien yra pagrindinis būdas prijungti prie televizoriaus įvairius įrenginius – žaidimų konsoles, kompiuterius, Blu-ray grotuvus. Ir būtent su šiomis jungtimis problemos kyla gana dažnai.
Klasikinė situacija: prijungiate kompiuterį ar žaidimų konsolę, bet televizorius rodo „Nėra signalo”. Pirmas dalykas – įsitikinkite, kad pasirinktas teisingas šaltinis. Šiuolaikiniuose televizoriuose gali būti 3-4 HDMI jungtys, ir reikia pasirinkti būtent tą, į kurią įkišote laidą. Naudokite nuotolinio valdymo pulto „Source” arba „Input” mygtuką ir perjunkite per visus šaltinius.
HDMI laidai nėra amžini. Jie gali susidėvėti, ypač jei dažnai juos kišate ir traukiate. Jei turite atsarginį HDMI laidą, pabandykite jį – galbūt problema išnyks. Taip pat patikrinkite, ar laidas tvirtai įkištas į abi puses. Kartais atrodo, kad įkištas, bet iš tikrųjų kontaktas nevisiškas.
Dar viena problema – HDMI jungčių suderinamumas. Yra skirtingos HDMI versijos (1.4, 2.0, 2.1), ir ne visos jos palaiko tas pačias funkcijas. Pavyzdžiui, jei bandote žiūrėti 4K turinį 60 Hz dažniu, bet jūsų HDMI laidas ar televizoriaus jungtis palaiko tik senesnę versiją, gali kilti problemų. Tokiu atveju reikia įsigyti naują, modernesnį laidą.
Kartais HDMI jungtys tiesiog „pakimba”. Tai dažniausiai programinė problema. Išjunkite televizorių ir prijungtą įrenginį, palaukite minutę, tada įjunkite pirmiausia televizorių, o po to prijungtą įrenginį. Šis paprastas veiksmas išsprendžia nemažai HDMI problemų.
Belaidžio ryšio ir Smart TV funkcijų keblumai
Šiuolaikiniai Smart televizoriai – tai iš esmės dideli kompiuteriai su ekranu. Ir kaip visi kompiuteriai, jie gali turėti programinių problemų, ypač susijusių su interneto ryšiu.
Jei televizorius neprisijungia prie Wi-Fi, pirmiausia pabandykite paprastą sprendimą – iš naujo paleiskite ir maršrutizatorių, ir televizorių. Išjunkite juos abu, palaukite 30 sekundžių, tada įjunkite pirmiausia maršrutizatorių, palaukite, kol jis visiškai įsijungs, ir tik tada įjunkite televizorių. Tai išsprendžia apie 70% belaidžio ryšio problemų.
Jei televizorius mato Wi-Fi tinklą, bet negali prie jo prisijungti, patikrinkite slaptažodį. Taip, vėlgi atrodo elementaru, bet dažnai žmonės klysta rašydami sudėtingus slaptažodžius televizoriaus nuotolinio valdymo pultu. Jei įmanoma, pabandykite laikinai nustatyti paprastesnį slaptažodį maršrutizatoriuje.
Kartais televizorius prisijungia prie Wi-Fi, bet programėlės neveikia arba veikia lėtai. Tai gali reikšti, kad interneto greitis per mažas arba signalo stiprumas nepakankamas. Pabandykite pastatyti maršrutizatorių arčiau televizoriaus arba naudokite Wi-Fi stiprintuvą. Jei įmanoma, prijunkite televizorių prie interneto laidu – tai visada patikimesnis variantas nei Wi-Fi.
Smart TV programėlės kartais „užsilaužia” arba pradeda keistai veikti. Netflix, YouTube ar kitos programėlės gali užsitraukti, neįsikrauti arba rodyti klaidas. Paprasčiausias sprendimas – ištrinti programėlę ir įdiegti iš naujo. Eikite į programėlių nustatymus, raskite problemišką programėlę, išvalykite jos duomenis ir talpyklą, o jei tai nepadeda – ištrinkite ir įdiekite iš naujo.
Nuotolinio valdymo pulto problemos
Nuotolinio valdymo pultas – tai daiktas, kurį naudojame kasdien, bet apie jį pagalvojame tik tada, kai jis nustoja veikti. Ir tai nutinka gana dažnai.
Pirmiausia – baterijos. Taip, visi tai žino, bet vis tiek daugelis pirma bando spaudinėti mygtukus stipriau, vietoj to, kad tiesiog pakeistų baterijas. Įdėkite naujas baterijas ir įsitikinkite, kad jos įdėtos teisinga puse. Jei neturite naujų baterijų, galite patikrinti, ar senos dar veikia – išimkite jas, patrinkite kontaktus ir įdėkite atgal. Kartais tai padeda.
Jei su naujomis baterijomis pultas vis tiek neveikia, patikrinkite, ar nėra užstrigusių mygtukų. Kartais po pulto mygtukais susirenka dulkės, trupiniai ar išsiliejęs skystis. Galite pabandyti švelniai išvalyti pultą – nuimkite baterijas, apverskite pultą ir lengvai papurtykite. Mygtukus galite išvalyti šiek tiek sudrėkintu audiniu (bet ne per daug šlapia!).
Šiuolaikiniai pultai dažnai veikia per infraraudonąsias šviesas. Yra paprastas būdas patikrinti, ar pultas siunčia signalą: nukreipkite pulto priekinę dalį į telefono kamerą ir spaudinėkite mygtukus. Jei pultas veikia, telefono ekrane turėtumėte matyti mirksintį šviesą. Jei šviesos nematyti, pultas tikrai neveikia.
Kartais problema ne pulte, o televizoriaus infraraudonųjų spindulių priimtuve. Įsitikinkite, kad prieš televizorių nėra jokių kliūčių. Kartais žmonės pastato prieš televizorių gėles, rėmelius ar kitus daiktus, kurie užstoja daviklį. Taip pat pabandykite išvalyti televizoriaus priekinę dalį – dulkės ant daviklio gali trukdyti priimti signalą.
Kada vis dėlto reikia kviesti meistrą
Nors daug problemų galima išspręsti patiems, yra situacijų, kai be profesionalo neišsiversi. Svarbu suprasti, kada verta bandyti pačiam, o kada geriau nerizikuoti.
Jei ekranas sutrūkęs ar fiziškai pažeistas, čia jau nieko nepadarysi. Ekrano keitimas dažniausiai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas televizorius, todėl tokiu atveju paprastai apsimoka pirkti naują. Nebent tai labai brangus ar naujas modelis.
Jei televizorius skleidžia degėsių kvapą, dūmus arba girdisi keisti garsai iš vidaus (cypimas, traškėjimas), nedvejodami išjunkite jį iš elektros tinklo ir nekvieskite meistro – tokį televizorių paprastai nebeverta taisyti. Tai gali reikšti, kad viduje sudegė svarbūs komponentai.
Maitinimo bloko problemos, jei jos ne išorinėje dalyje, taip pat reikalauja specialisto. Jei televizorius visai neįsijungia, net lemputė nedega, ir jūs jau išbandėte visus paprastus sprendimus, greičiausiai reikės keisti vidinį maitinimo bloką. Tai gali kainuoti 50-150 eurų priklausomai nuo modelio.
Vaizdo plokštės ar pagrindinės plokštės gedimai taip pat ne namų meistro darbas. Jei televizorius įsijungia, bet elgiasi keistai – atsitiktinai perkraunasi, programėlės neveikia, nustatymai nepasilieka – problema greičiausiai programinė arba aparatinė, ir reikia profesionalaus įvertinimo.
Prieš kviesdami meistrą, įsitikinkite, kad televizorius dar yra garantijoje. Jei taip, kreipkitės į pardavėją ar gamintoją – remontas turėtų būti nemokamas. Jei garantija baigėsi, apskaičiuokite, ar verta taisyti. Jei remonto kaina viršija pusę naujo panašaus televizoriaus kainos, greičiausiai racionaliau pirkti naują.
Kaip išlaikyti televizorių sveiką ilgiau
Geriau užkirsti kelią problemoms, nei jas spręsti. Yra keletas paprastų dalykų, kuriuos darydami galite žymiai pratęsti savo televizoriaus gyvenimą.
Pirma ir svarbiausia – venkite perkaitimo. Televizorius neturėtų stovėti tiesioginiuose saulės spinduliuose ar šalia šildymo prietaisų. Taip pat įsitikinkite, kad aplink televizorių yra pakankamai vietos orui cirkuliuoti. Jei televizorius įmontuotas į spintą ar nišą, palikite bent 10 cm tarpą iš visų pusių.
Naudokite įtampos stabilizatorių arba bent jau kokybišką prailginimo laidą su apsauga nuo įtampos šuolių. Tai ypač svarbu, jei jūsų rajone dažnos elektros problemos. Vienas įtampos šuolis gali sugadinti brangų televizorių, o stabilizatorius kainuoja tik 20-30 eurų.
Reguliariai valykite televizorių. Dulkės kaupiasi ne tik ant ekrano, bet ir viduje, ypač ventiliacijos angose. Ekraną valykite specialia mikropluošto šluoste – niekada nenaudokite įprastų valymo priemonių ar šiurkščių medžiagų. Ventiliacijos angas galite švelniai išvalyti dulkių siurbliu su šepečio antgaliu.
Nepalikite televizoriaus įjungto, kai jo nežiūrite. Taip, šiuolaikiniai LED televizoriai sunaudoja nedaug elektros, bet nuolatinis veikimas vis tiek didina komponentų nusidėvėjimą. Be to, jei ekrane ilgai rodomas tas pats vaizdas, gali atsirasti vadinamasis „įdegimas” – pastovus šešėlis, ypač OLED televizoriuose.
Atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie ne tik prideda naujas funkcijas, bet ir taiso klaidas, gerina stabilumą. Dauguma televizorių gali atsinaujinti automatiškai, bet verta kartais patikrinti rankiniu būdu.
Kai televizorius tampa senuku, bet dar nenori atsisveikinti
Televizoriai šiandien tarnauja ilgiau nei bet kada anksčiau. Nebėra tų laikų, kai po 5-7 metų televizorius tiesiog nustodavo veikti. Šiuolaikiniai modeliai gali tarnauti 10-15 metų, jei tinkamai prižiūrimi. Bet net ir seniems televizoriams atėjus laikas, ne visada reikia skubėti į parduotuvę.
Jei jūsų televizorius jau senas, bet vis dar veikia, tik gal ne taip greitai ar su mažomis problemomis, pagalvokite, ar tikrai reikia naujo. Galbūt pakanka paprasčiausiai išvalyti jį iš dulkių, atnaujinti programinę įrangą ir grąžinti į gamyklinius nustatymus. Kartais tai suteikia televizoriui antrą jaunystę.
Jei nusprendžiate pirkti naują, senąjį nebūtinai reikia išmesti. Jis gali puikiai tarnauti kaip antrasis televizorius miegamajame, vaikų kambaryje ar net virtuvėje. Arba galite jį parduoti – net ir seni, bet veikiantys televizoriai turi savo pirkėjų, ypač studentų ar jaunų šeimų, kurioms kiekvienas euras svarbus.
Svarbiausia – nesikrimskite per daug dėl televizoriaus gedimų. Taip, tai nemalonu, kai televizorius sustreikuoja, ypač jei planuojate žiūrėti svarbų įvykį ar filmą. Bet dažniausiai problema nėra tokia baisi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Paprastas išjungimas ir vėl įjungimas, laidų patikrinimas ar nustatymų atstatymas išsprendžia daugumą problemų. O jei ne – visada yra meistrai, kurie padės. Arba galimybė įsigyti naują televizorių su dar geresnėmis funkcijomis. Kartais gedimas – tai tik pasitaikanti proga atsinaujinti.
