Kai kompiuteris nebeužsikrauna – pirmieji simptomai
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą, kai paspaudus maitinimo mygtuką kompiuteris tiesiog neatsako. Arba dar blogiau – veikia keistai, atsitiktinai išsijungia, lėtėja ar skleidžia keistus garsus. Dažnai problema slypi ten, kur mažiausiai tikimės – maitinimo jungtyse. Tai viena iš labiausiai neįvertinamų kompiuterio dalių, nors būtent per jas teka elektros energija, palaikanti visą sistemą gyvą.
Maitinimo jungtys – tai ne tik tas kabelis, kurį kišame į sieną. Tai visa grandinė: nuo elektros lizdo, per maitinimo bloką, iki motininės plokštės ir kiekvieno komponento. Bet kur šioje grandinėje gali atsirasti gedimas, ir dažnai simptomai būna klaidinantys. Kompiuteris gali veikti savaitę puikiai, o paskui staiga atsisakyti įsijungti. Arba veikti tik tam tikromis dienomis, priklausomai nuo oro drėgmės ar temperatūros.
Pirmieji ženklai, kad kažkas negerai su maitinimu, paprastai būna subtilūs. Galbūt pastebite, kad kompiuteris kartais neįsijungia iš pirmo karto. Arba USB prietaisai atsitiktinai atsijungia. Gal ekranas mirksi žaidžiant žaidimus. Visi šie simptomai gali reikšti, kad kažkur maitinimo grandinėje yra problema, ir geriau ją išspręsti dabar, nei laukti, kol sugenda rimčiau.
Laidas ir lizdas – paprasčiausios, bet dažniausios problemos
Pradėkime nuo pagrindų. Maitinimo laidas, kuris jungia jūsų kompiuterį su elektros tinklu, yra mechaninė dalis, kuri nuolat juda, lenkiama, tampoma. Laikui bėgant viduje gali atsirasti mikrotrūkių, kurie sukelia nestabilų kontaktą. Ypač dažnai tai nutinka ties jungtimis – ten, kur laidas įeina į kištuką ar maitinimo bloką.
Patikrinti, ar problema laide, gana paprasta. Pirma, pabandykite švelniai pajudinti laidą ties jungtimis, kai kompiuteris įjungtas. Jei ekranas mirksi ar kompiuteris reaguoja, problema akivaizdi. Antra, jei turite kitą tokį patį laidą (jie standartiniai, tinka daugeliui įrenginių), pabandykite jį. Naujas laidas kainuoja vos kelias eurus, tad tai pigiausias galimas sprendimas.
Elektros lizdas – dar viena dažnai ignoruojama problema. Senesniuose namuose lizdai būna išsivalkioję, kontaktai atsilaisvina. Jei kištukas laikosi lizdą laisvai, juda ar lengvai ištraukiamas, tai jau signalas. Pabandykite kitą lizdą kitoje kambario pusėje ar net kitame kambaryje. Kartais problema būna ne pačiame lizde, o namuose esančioje elektros instaliacijos dalyje – pavyzdžiui, vienas iš automatų gali būti pasenęs ir neužtikrinti stabilios įtampos.
Dar viena dažna klaida – naudoti ilginamuosius su daugybe įjungtų prietaisų. Jei prie to paties ilginamojo prijungtas kompiuteris, monitorius, spausdintuvas, šildytuvas ir dar keli įrenginiai, gali trūkti galios arba atsirasti įtampos svyravimų. Kompiuteriui geriausia turėti atskirą, tiesioginį ryšį su elektros lizdu, o jei naudojate ilginamąjį, pasirinkite kokybišką, su apsauga nuo įtampos šuolių.
Maitinimo bloko kaprizai
Maitinimo blokas (PSU) yra širdis, kuri tiekia energiją visiems kompiuterio komponentams. Ir kaip bet kuri širdis, ji gali susilpnėti ar net sustoti. Problema ta, kad maitinimo bloko gedimai būna įvairiausi ir ne visada akivaizdūs.
Vienas klasikinių požymių – kompiuteris įsijungia, bet po kelių sekundžių išsijungia ir vėl bando įsijungti. Arba visai neįsijungia, nors maitinimo bloke dega lemputė. Tai gali reikšti, kad maitinimo blokas nebegali išduoti reikiamos galios arba viena iš įtampos linijų (12V, 5V, 3.3V) neveikia tinkamai.
Kitas požymis – keisti garsai. Jei girdite cypsėjimą, ūžesį ar traškėjimą iš maitinimo bloko, tai labai blogas ženklas. Dažniausiai tai reiškia, kad kondensatoriai viduje pučiasi ar jau susprogę. Tokiu atveju maitinimo bloką reikia nedelsiant keisti – jis gali sugadinti kitus kompiuterio komponentus arba net sukelti gaisrą.
Kaip patikrinti maitinimo bloką? Profesionalai naudoja multimetrus ir specialius testerius, bet namuose galite pabandyti paprastesnį būdą. Atjunkite maitinimo bloką nuo visų komponentų (būtinai ištraukite iš lizdo!), paimkite sąvaržėlę ir užtrumpinkite žalią laidą (PS_ON) su bet kuriuo juodu laidu (GND) 24-pin jungtyje. Jei prijungsite maitinimo bloką prie lizdo ir įjungsite, ventiliatorius turėtų suktis. Jei nesisuka – blokas tikrai neveikia.
Tačiau net jei ventiliatorius sukasi, tai dar nereiškia, kad blokas sveikas. Jis gali išduoti neteisingą įtampą arba neišlaikyti apkrovos. Jei turite multimetrą, galite išmatuoti įtampas ant skirtingų laidų. Bet saugiausia – tiesiog pabandyti kitą, tikrai veikiantį maitinimo bloką. Jei kompiuteris su kitu bloku veikia normaliai, atsakymas aiškus.
Jungtys motininėje plokštėje – subtilios, bet svarbios
Net jei maitinimo blokas veikia puikiai, energija dar turi pasiekti motininę plokštę ir kitus komponentus. Ir čia prasideda smulkmenų karalystė. Motininėje plokštėje yra kelios maitinimo jungtys: pagrindinė 24-pin (arba 20+4 pin), 4-pin ar 8-pin procesoriaus maitinimas, kartais papildomas 6-pin ar 8-pin vaizdo plokštei.
Labai dažna problema – neiki galo įkišta jungtis. Ypač 24-pin jungtis reikalauja nemažai jėgos, kad įsispaustu iki galo. Daugelis žmonių bijo spausti per stipriai, bijodami kažką sulaužyti, ir palieka jungtį įkištą tik 90%. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas gerai, bet kontaktas nestabilus. Kompiuteris gali veikti, bet nestabiliai, ypač kai padidėja apkrova.
Patikrinkite visas jungtis – jos turi būti įkištos iki galo, ir paprastai išgirsite aiškų spragtelėjimą, kai fiksatorius užsifiksuoja. Jei jungtis įkišta teisingai, ją ištraukti reikia paspaudus fiksatorių – ji neturėtų ištrūkti tiesiog traukiant.
Kita problema – užterštos ar pažeistos jungtys. Laikui bėgant ant kontaktų gali susikaupti dulkių, oksidacijos sluoksnis. Tai padidina varžą ir gali sukelti nestabilumą. Jei matote, kad kontaktai tamsūs ar žalsvi, galite juos švelniai nuvalyti izopropilo alkoholiu ir vatos pagaliuku. Tik būtinai prieš tai išjunkite kompiuterį ir ištraukite iš lizdo!
Dar viena subtili problema – sulenkti kontaktai. Kartais, neteisingai įkišant jungtį, vienas ar keli kontaktai gali sulinkti ir nebeliesti atitinkamo kontakto jungtyje. Tai gali sukelti įvairiausius keistus simptomus. Atidžiai apžiūrėkite jungtis – visi kontaktai turi būti tiesūs ir vienodai išsidėstę.
Vaizdo plokštės maitinimo subtilumai
Šiuolaikinės vaizdo plokštės yra tikri energijos rijikai. Kai kurios gali suvartoti 300W ar net daugiau. Todėl jos turi papildomus maitinimo laidus – vieną ar net kelis 6-pin ar 8-pin jungtis. Ir čia kyla daugybė problemų.
Pirma, žmonės kartais pamiršta prijungti tuos papildomus laidus arba prijungia neteisingai. Jei vaizdo plokštei reikia 8-pin, o jūs įkišote 6-pin, ji tikriausiai neveiks arba veiks nestabiliai. Kai kurie maitinimo blokai turi kombinuotus 6+2 pin jungtis – būtinai naudokite visus 8 kontaktus, jei plokštei jų reikia.
Antra, ne visi maitinimo blokai turi pakankamai galios vaizdo plokštei. Jei jūsų blokas 400W, o vaizdo plokštė viena reikalauja 300W, pridėkite dar procesorių, diskus, aušinimą – akivaizdu, kad nepakaks. Rezultatas – kompiuteris išsijungia žaidžiant žaidimus, kai vaizdo plokštė pradeda dirbti visu pajėgumu.
Trečia, kai kurie žmonės naudoja adapterius, pavyzdžiui, iš SATA į PCIe maitinimą. Tai labai bloga idėja. SATA jungtys nėra skirtos tokioms didelėms srovėms, jos gali įkaisti, ištirpti ar net užsidegti. Jei jūsų maitinimo blokas neturi reikiamų PCIe maitinimo laidų, tai ženklas, kad jis per silpnas tai vaizdo plokštei ir reikia naujo bloko.
Dar viena problema – kai vaizdo plokštė reikalauja dviejų atskirų PCIe laidų, bet žmonės naudoja vieną laidą su dviem jungtimis („daisy chain”). Teoriškai tai turėtų veikti, bet praktiškai vienas laidas gali neišlaikyti visos srovės, ypač galingose plokštėse. Geriausia naudoti du atskirus laidus iš maitinimo bloko.
Nešiojamųjų kompiuterių maitinimo ypatumai
Nešiojamieji kompiuteriai turi savo specifinių maitinimo problemų. Čia svarbiausias elementas – išorinis maitinimo adapteris ir jo jungtis su kompiuteriu.
Labiausiai pažeidžiama vieta – DC jungtis, kur adapterio laidas jungiasi su kompiuteriu. Ši jungtis nuolat juda, lenkiama, tampoma. Laikui bėgant viduje gali atsirasti trūkis arba kontaktai gali atsilaisvinti. Simptomai – kompiuteris kraunasi tik tam tikroje laido padėtyje, arba krauna ir nustoja krautis atsitiktinai.
Galite patikrinti, švelniai judindami laidą ties jungtimi, kai kompiuteris kraunasi. Jei matote, kad krovimo lemputė mirksi arba Windows praneša, kad krovimas pradedamas ir sustabdomas, problema akivaizdi. Deja, tokią jungtį pakeisti nėra paprasta – reikia ardyti kompiuterį ir litavimo įgūdžių. Tačiau kai kuriuose modeliuose jungtis yra modulinė ir gali būti pakeista lengviau.
Pats adapteris taip pat gali sugesti. Jei jis labai įkaista, skleidžia keistą kvapą ar ūžia, tai blogai. Adapterio gedimas gali būti pavojingas – jis gali išduoti per didelę įtampą ir sugadinti kompiuterio elektroniką. Jei įtariate, kad adapteris gali būti sugedęs, geriausia pabandyti kitą, originalų ar kokybišką analogą.
Svarbu naudoti teisingą adapterį. Kiekvienas nešiojamasis reikalauja tam tikros įtampos (paprastai 19V, bet būna ir kitokių) ir srovės. Jei naudosite adapterį su per maža srove, kompiuteris gali neįsikrauti arba krautis labai lėtai. Jei įtampa neteisinga, gali sugesti kompiuterio elektronika. Visada naudokite originalų adapterį arba kokybišką analogą su teisingais parametrais.
Baterija – dar viena problemos šaltinis. Sena, nusidėvėjusi baterija gali sukelti įvairiausių keistenybių. Kompiuteris gali neįsijungti, net prijungus adapterį, arba gali veikti tik su adapteriu. Kartais padeda išimti bateriją (jei ji išimama), palaikyti maitinimo mygtuką 30 sekundžių, tada prijungti tik adapterį ir bandyti įjungti. Jei veikia – problema baterijoje.
Prevencija – kaip išvengti problemų ateityje
Geriau problemų išvengti, nei jas spręsti. Štai keletas praktinių patarimų, kaip prižiūrėti maitinimo sistemą ir pratęsti jos tarnavimo laiką.
Pirma, investuokite į kokybišką maitinimo bloką. Tai ne ta vieta, kur verta taupyti. Pigūs, nežinomų gamintojų blokai gali ne tik greičiau sugesti, bet ir sugadinti kitus kompiuterio komponentus. Pasirinkite patikimų gamintojų produktus su pakankama galia ir gerais atsiliepimais. Geriau paimti bloką su 20-30% galios atsarga – taip jis dirbs ramiau, mažiau kais ir ilgiau tarnaus.
Antra, naudokite įtampos stabilizatorių arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį). Lietuvoje elektros tinklo kokybė nėra ideali – būna įtampos šuolių, ypač audros metu. UPS ne tik apsaugo nuo įtampos šuolių, bet ir leidžia saugiai išjungti kompiuterį, jei dingsta elektra. Tai ypač svarbu, jei dirbate su svarbiais duomenimis.
Trečia, reguliariai valykite kompiuterį nuo dulkių. Dulkės ne tik trukdo aušinimui, bet ir gali sukelti trumpuosius jungimus arba padidinti varžą kontaktuose. Bent kartą per pusmetį atidarykite kompiuterio korpusą ir išpūskite dulkes suslėgtu oru. Tik nedarykite to dulkių siurbliu – statinė elektra gali sugadinti elektroniką.
Ketvirta, būkite atsargūs su laidais. Nešiojamojo kompiuterio adapterio laido nelenkite per stipriai, netraukite už laido, kai norite ištraukti iš lizdo. Stacionaraus kompiuterio viduje laidus dėliokite tvarkingai, kad jie netrukdytų oro srautui ir nebūtų per daug įtempti.
Penkta, stebėkite kompiuterio elgesį. Jei pastebite kokius nors keistus simptomus – netikėtus išsijungimus, lėtėjimą, keistus garsus – neignoruokite jų. Anksti pastebėta problema paprastai sprendžiama pigiau ir lengviau nei ta, kuri jau privedė prie rimto gedimo.
Kada kreiptis į specialistus ir ko tikėtis
Ne visas problemas galima ar verta spręsti pačiam. Yra situacijų, kai geriau kreiptis į profesionalus.
Jei įtariate, kad problema motininėje plokštėje – pavyzdžiui, sudegusi maitinimo jungtis ar pažeisti komponentai aplink ją – tai jau rimta. Tokius dalykus taisyti reikia specialios įrangos ir žinių. Motininės plokštės remontas gali kainuoti 50-150 eurų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Kartais pigiau būna nusipirkti naują plokštę, ypač jei jūsų jau sena.
Nešiojamųjų kompiuterių DC jungčių keitimas taip pat geriau palikti specialistams. Tai reikalauja ardymo, litavimo, kartais net korpuso dalių keitimo. Tokia paslauga paprastai kainuoja 30-70 eurų. Jei bandysite patys ir kažką sugadinsite, gali išeiti daug brangiau.
Jei problema elektros instaliacijos namuose – nestabili įtampa, dažni automatų išjungimai – būtina kviesti elektriką. Tai ne tik kompiuterio, bet ir visos namų saugos klausimas. Geras elektrikas patikrina įtampą, įžeminimą, automatų būklę ir gali rekomenduoti, ką reikia keisti ar taisyti.
Renkantis servisą, ieškokite rekomendacijų, skaitykite atsiliepimus. Geras specialistas pirmiausia atlieka diagnostiką, paaiškina, kas negerai, ir tik tada siūlo sprendimą. Jei kas nors iš karto sako „reikia keisti motininę plokštę” net neišbandęs kitų dalykų – būkite atsargūs.
Kaina už diagnostiką paprastai būna 10-30 eurų, bet kai kurie servisai ją įskaito į remonto kainą, jei sutinkate taisyti pas juos. Tai sąžininga praktika. Jei diagnostika nemokama, bet remonto kainos įtartinai didelės, gali būti, kad diagnostikos kaina tiesiog paslėpta.
Kai viskas vėl veikia – pamokos ateičiai
Išsprendus maitinimo problemą, kompiuteris vėl veikia sklandžiai, ir norisi pamiršti visas tas nemalones. Bet verta susimąstyti, ko išmokote ir kaip tai padės ateityje.
Dažniausiai problemos atsiranda ne staiga, o kaupiasi laipsniškai. Tas keistas garsas, kurį girdėjote prieš mėnesį, bet ignoravote? Tai buvo įspėjimas. Tas kartas, kai kompiuteris neįsijungė iš pirmo karto, bet antrą kartą pavyko? Irgi signalas. Išmokite klausytis savo kompiuterio – jis paprastai perspėja prieš rimtą gedimą.
Turėkite atsarginių dalykų. Paprastas maitinimo laidas kainuoja kelis eurus – turėkite atsarginį. Jei naudojate stacionarų kompiuterį ir turite seną, bet veikiantį maitinimo bloką – neišmeskite jo, gali praversti diagnostikai. Nešiojamojo kompiuterio savininkams verta turėti atsarginį adapterį, ypač jei dirbate iš namų ir kompiuteris yra jūsų darbo įrankis.
Dokumentuokite, ką darėte. Jei keitėte maitinimo bloką, užsirašykite modelį ir datą. Jei pastebėjote kokią nors problemą ir ją išsprendėte – užsirašykite. Tai padės ateityje, jei panašus dalykas pasikartotų, arba padės servisui greičiau diagnozuoti problemą.
Ir svarbiausia – nesibaiminkite technikos. Taip, viduje yra daug laidų ir komponentų, bet dauguma dalykų yra gana paprasti. Jungtys paprastai jungiasi tik vienu būdu, sudėti kažką neteisingai sunku. Jei jaučiatės pasitikintys, nebijokite atidaryti korpuso ir pažiūrėti. Tik visada atminkite pagrindines saugos taisykles: išjunkite iš lizdo prieš liesdami bet ką viduje, būkite atsargūs su statine elektra (palieskite metalinį įžemintą paviršių prieš liesdami komponentus), ir jei kažko nesuprantate – geriau paklauskite ar pasižiūrėkite video, nei bandykite spėlioti.
Maitinimo problemos gali atrodyti bauginančios, bet dažniausiai jos turi paprastus sprendimus. Kartais tai tik laidas, kartais reikia naujo maitinimo bloko. Svarbu nepanikuoti, metodiškai tikrinti galimas priežastis ir nebijoti paprašyti pagalbos, kai reikia. Jūsų kompiuteris tarnaus ilgai ir patikimai, jei skirsit jam šiek tiek dėmesio ir rūpesčio.
